išgaišėlis

išgaišėlis: išgaĩšėlis, -ė smob. (1) BŽ126 kas silpnos sveikatos, sulysėlis, išdžiūvėlis: Arklys jau visai išgaišėlis, o dar tokį vežimą pridėjo vežt Kb. Slūžija žmonės išgaĩšėlei zmėjai (gyvatei) Lz. Ot išgaišėlis, dar jam rūpi turtai! Kb. Kūdas vaikas – išgaĩšėlis Brb. ^ Išgaišėlė, iškepėlė, nei pati ėda, nei kitam duoda (spyna) Vrn.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

išgaišėlis — išgai̇̃šėlis, išgai̇̃šėlė dkt. Kad ir išgai̇̃šėliai tiẽ maratònininkai, bet enèrgijos jiems netrūksta … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išgaiša — ìšgaiša scom. (1) 1. kas lėtai, tingėdamas dirba, nuo visų atsilikdamas, išgaišėlis: Tėvas buvo labai spraunas, tik sūnūs tokie ìšgaišos Ds. Toks ìšgaiša – dar bulvės tebėra nekastos Ds. Ot išgaiša – nieko nemoka daryt! Švnč. 2. kas plačiai… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgaišena — ìšgaišena scom. (1); P sulysėlis, išgaišėlis: Nuvažiavo ir Motiejus su ìšgaišenom Al. Gal kokia davatka išgaišena tau sakė Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
išgaištėlis — išgaištėlis, ė smob. žr. išgaišėlis: Išgaištėlis mano, tu jau cypok necypok, ale jau negausi Prng … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias